Prižiūrėta gyvatvorė gali tapti tikru kiemo pasididžiavimu. Negana to, ji teikia ir pavėsį, užuovėją bei privatumą. Tačiau susitvarkyti su įvairių formų, aukščių ir storių gyvatvorėmis gali būti sudėtinga, nežinant pagrindinių šios procedūros aspektų. Šiame straipsnyje apžvelgsime pamatinius dalykus, kurie užtikrins, kad jūsų gyvatvorė atrodytų nepriekaištingai.
Tinkamiausi augalai gyvatvorei
Kad ateityje kiltų kuo mažiau rūpesčių, iš pat pradžių reikia išsirinkti tinkamą augalą gyvatvorei. Gyvatvorės gali būti laisvai augančios arba karpomos, o tobuliausi augalai yra augantys tiesiai ir vertikaliai. Nekarpomoms tinka žydintys augalai. Nenorintiems per daug laiko praleisti prižiūrint gyvatvorę, rekomenduojama rinktis ne lapuočius. Būtina atsižvelgti ir į augalo atsparumą šalčiui. Kadangi žiemos Lietuvoje dažnai būna šaltos, kai kurie krūmai ar medeliai gali šio sezono neišgyventi.
- Abelija. Trimito formos žiedai šiltuoju metu laiku į kiemą pritrauks galybę margaspalvių drugelių. Tamsiai žali lapai rudenį nusidažo purpuriniais ir bronziniais atspalviais. Abelija tinka didelėms teritorijoms, laisvai augančioms gyvatvorėms.
- Alyva. Šis lapuotis tinka tiek laisvai augančioms, tiek karpomoms vidutinio aukščio gyvatvorėms. Augalas suteikia galimybę džiaugtis nuostabiais purpuriniais žiedais ir dievišku kvapu savo kieme. Alyvos genimos po žydėjimo.
- Bugienis. Daug bugienio porūšių tinka gyvatvorėms. Jų būna lapuočių arba visžalių. Kai kurie jų augina raudonas ar oranžines uogas.
- Buksmedis. Jis atlaiko dažną kirpimą ir formavimą. Svarbu, kad buksmedžiai būtų susodinti tankiai, užstodami vienas kitą. Taip jie augs sveiki ir stiprūs.
- Gudobelė. Gudobelės ne tik suteiks privatumo, bet ir papuoš jūsų kiemą. Rudenį lapuotis nusidažo raudonais ir oranžiniais tonais. Gudobelių būna slyvalapių, plunksnalapių, raudonųjų ir sultingųjų.
- Hortenzija. Stambūs žiedai atrodys stulbinamai nuo vasaros iki rudens. Jų būna įvairių spalvų, dydžių, žiedų formų, skiriasi žydėjimo laikas. Hortenzijas komponuoti galima su buksmedžiais arba kukmedžiais.
- Kadagys. Šis spygliuotis tinka siekiantiems privatumo ir reikalauja minimalaus genėjimo. Kadagiai atsparūs ligoms ir kenkėjams, ištveria šalčius ir užterštą orą. Juos galima derinti su tujomis arba skroblais.
- Kukmedis. Tai – sprendimas, ieškantiems užuovėjos. Tiesiai vertikaliai augantis spygliuotis retai turi kenkėjų problemų, jei yra pasirūpinta gera dirva. Jiems nekenkia dažnas genėjimas ir formavimas, tad kukmedžiai – vienas iš populiariausių pasirinkimų.
- Raugerškis. Šis augalas suteikia privatumo ir pagyvina kiemo eksterjerą. Kadangi jis spygliuotas, sudaro nepraeinamą gyvatvorę. Raugerškiai nusidažo raudonais, oranžiniais ir rudais atspalviais.
- Rožių krūmas. Tai – viena iš lengviausiai auginamų rožių rūšių. Šie tvirti augalai pasižymi atsparumu ligoms ir yra lengvai genimi. Net jei prižiūrėsite rečiau, rožių žiedai vis tiek džiugins jūsų kiemą.
- Skroblas. Jų galima įsigyti aukštų ir jau suformuotų. Skroblai reikalauja nemažai priežiūros, tačiau čia svarbu išlaikyti aukso viduriuką. Negenimi jie praras dekoratyvią išvaizdą, bet jei kirpsite per dažnai, užaugs aklina siena.
- Svarainis. Šis augalas jūsų kiemą pagražins raudonais, rausvais arba baltais žiedais. Svarainių dygliai gyvatvorę daro nepraeinama, tad ji puikiai tinka, ieškantiems privatumo. Negana to, galėsite džiaugtis svarainio vaisiais.
- Tuja. Tai – vienas iš populiariausių augalų gyvatvorėms. Jos žaliuoja visais metų laikais, gelsta kur kas rečiau nei kiti spygliuočiai. Iš jų galima suformuoti tiek žemesnę, tiek aukštą gyvatvorę. Būtent vakarinę tują genėti teks labai retai
Viskas apie sodinimą
Augalai, augantys vazone, gali būti sodinami bet kada. Tačiau augalus su plikomis šaknimis geriausia sodinti ankstyvą pavasarį. Lapuočius – kol nesprogsta jų pumpurai, o spygliuočius galima keliomis savaitėmis vėliau. Sodinti galima ir rudenį, tačiau to nereikėtų daryti su silpnesniais augalais.
Sodinimo plotis priklauso nuo augalų rūšies ir jūsų noro. Tranšėja turėtų būti maždaug 30 cm platesnė už augalo šaknis ir tokio paties gylio. Idealu, kai gyvatvorė auga pilnai ant saulės arba dalinai pavėsyje. Tinkamiausias dirvožemis – drenuotas, užtikrinantis, kad šaknys neprisipildytų vandens.
Jei nesiekiate labai tankios gyvatvorės, sodinkite 1-2 augalus 1 m atstumu, o jei norite vešlesnės, sodinkite 2-5 augalus. Įsitikinkite, kad augalų šoniniai ūgliai šiek tiek liečiasi. Taip bus sumažinta spragų tikimybė ir galimybė patekti nešvarumams. Galite užtiesti plastiko lakštą ant ploto ir iškirpti skylutes augalams. Taip apsaugosite šaknis žiemą, apribosite garavimą vasarą bei kontroliuosite piktžoles.
Kalbant apie derinius, reikėtų elgtis saikingai. Daugiau nei 3 skirtingus krūmus komponuoti yra rizikinga – sodas gali tapti neskoningu margumynu. Siekiant harmonijos, remkitės nusisekusių derinių kartojimo principu.
Gyvatvorės atstumas nuo kaimynų taip pat svarbus kriterijus. Kaimyninius sklypus skirianti gyvatvorė iki 2 m aukščio iš pietinės pusės turi būti nutolusi bent 1 m. Jei gyvatvorė yra iki 1,3 m, ji iš visų pusių turi būti nutolusi bent 1 m.
Įrankiai, būtini gyvatvorės priežiūrai
Į įrankius vertėtų investuoti, nes pigūs dažniausiai greitai praranda aštrumą ir gali pridaryti daugiau žalos nei naudos, taip stabdydami gyvatvorės augimą. Geriausias rezultatas pasiekiamas naudojant kokybiškas gyvatvorės žirkles. Jų yra akumuliatorinių, elektrinių arba benzininių. Pačioms smulkiausioms šakelėms sutvarkyti tiks paprasčiausios replės, o stambesnėms šakoms naudokite žirkles su dantytais ašmenimis. Elektriniai vienpusiai įrankiai sukurti tiesioms gyvatvorės dalims, o dvipusiai skirti formuoti.
Kaip genėti gyvatvorę?
Portalas This Old House primena, kad bet koks rimtesnis genėjimas turėtų būti atliekamas žiemos pabaigoje. Genėdami pavasarį rizikuojate nukirpti žiedus ar kitas augančias dalis. Vasarą smulkiai kirpti galite tiek, kiek norite – tai skatins augimą ir vers šakotis į viršų. Greitai augančios gyvatvorės reikalaus dažnesnio kirpimo. Du pagrindinius genėjimus rekomenduojama atlikti vasaros viduryje ir pačioje pabaigoje. Kirpimų po rugpjūčio patariama vengti.
Tinkamiausią gyvatvorės formą nustato jos amžius. Naujesnėms reikalingas labiau formuojamas genėjimas pirmus kelerius metus. Tai atliekama žiemą arba pavasarį, kai gyvatvorė neauga. Pirmą kartą genėti rekomenduojama greitai po to, kai gyvatvorė buvo pasodinta.
Gardena primena, kad pirmiausia reikia atsikratyti didžiausių kliūčių – išlindusių stambių šakų. Gyvatvorės šonai prie pagrindo turėtų būti palikti platesni, taip suteikiant daugiau saulės šviesos atidengtiems lapams. Viršų reikėtų apkarpyti truputį smailėjančiai – tai suteikia papildomo stabilumo, kuris ypač vertingas žiemą, kai gausiai sninga. Jei jūsų tikslas yra gyvatvorės ataugimas, susikoncentruokite ties ilgoms šakomis per vidurį. Jei tiesiog formuojate gyvatvorę, atsižvelkite į formą bei išretėjimą – pradėkite nuo apačios ir tolygiai judėkite viršun. Baigus genėti, svarbu nepamiršti gyvatvorės patręšti – taip užtikrinsite tolesnį jos augimą.
Idealios gyvatvorės būklės palaikymas
Svarbiausia yra užtikrinti pakankamą drėgnumą ir saulės šviesos kiekį. Kartais vien lietaus neužtenka – ypač pirmaisiais 2 metais sausuoju laikotarpiu yra būtina pačiam laistyti gyvatvorę. Daug veiksnių turi įtakos reikalingam vandens kiekiui: dirvožemio tipas, augalų rūšis, vėjo ir saulės spindulių kiekis. Pavyzdžiui, jei dirvožemis neišlaiko vandens, gyvatvorę laistyti teks dažniau ir į dirvą pridėti organinių medžiagų. Spygliuočių gyvatvorės reikalaus mažiau vandens nei lapuočiai. Geriausias metas laistymui – vakaras, o dažniau šią procedūrą atlikti reikėtų pavasario ir vasaros sezonais.
Jei gyvatvorę naudojate kaip užkardą nuo kaimynų, jūsų tikslas yra, kad ji suvešėtų kaip galima greičiau. Čia vėlgi labai svarbus laistymas pirmaisiais metais. Jei norite sutaupyti laiko, galite panaudoti drėkinimo sistemą. Sureguliuokite ją tinkamai ir nemažai rūpesčių nukris nuo jūsų pečių. Labiausiai tinkanti laistymo sistema yra lašelinė. Nerekomenduojama naudoti purkštuvų sistemos, nes tai gali skatinti grybelines lapų ligas. Patariama neauginti gyvatvorės aukščiau akių lygio – tada neteks naudotis kopėčiomis, norint ją apgenėti.
Nepamirškite dirvožemio priežiūros. Tręškite organinėmis medžiagomis, tokiomis kaip gerai supuvęs gyvūnų mėšlas, kraujas, kaulai arba lapai. Mulčiuokite, kad sutaupytumėte vandens ir atvėsintumėte šaknis.
Saugokitės piktžolių – jos iš gyvatvorių atima maitinamąsias medžiagas ir stabdo jų augimą. Negana to, kartais jos susipainioja su gyvatvorės šaknimis, tuomet jas išnaikinti tampa itin sudėtinga. Gyvatvorių specialistai Best4Hedging teigia, kad piktžoles išrauti geriausia rankomis, dėvint specialias pirštines. Būtina jas pašalinti rudens pabaigoje, baigiantis sezonui, ir pakloti naują mulčą.
Gyvatvorėje spragos atsiranda dėl saulės trūkumo. Šią problemą išspręsite paprasčiausiai apkarpę vietas, kurios uždengia kitas gyvatvores dalis. Jas užpildyti taip pat galima vijokliniais augalais.
Prižiūrėta gyvatvorė atliks ne tik privatumo, užuovėjos ar pavėsio funkcijas, bet ir taps nuostabia puošmena jūsų kiemui. Puiku, kad augalų gyvatvorėms pasirinkimas yra itin platus. Kiekvienas pagal savo individualius poreikius sugebės atrasti tinkamą krūmą ar medelį.
