Žvyro sijotuvai: kaip pasirinkti būgninį sijotuvą žemei, smėliui ir gruntui?

Žvyro sijotuvai naudojami tada, kai iš žemės, smėlio, komposto ar kitos birios medžiagos reikia atskirti akmenis, šaknis, grumstus ir stambesnes priemaišas. Tinkamai pasirinktas sijotuvas padeda greičiau paruošti augalinį gruntą, atsijoti pakartotinai panaudojamą medžiagą ir sumažinti rankinio darbo kiekį.

Renkantis svarbu vertinti ne vien variklio galią. Daug daugiau pasako sieto akučių dydis, būgno konstrukcija, medžiagos drėgnumas, sijojimo našumas, įrenginio mobilumas ir tai, kokio rezultato iš tikrųjų reikia. Sodo ar nedidelės statybvietės būgninis sijotuvas nėra pramoninė rūšiavimo linija, todėl jo galimybes verta vertinti realistiškai.

Žvyro sijotuvas taip pat gali būti vadinamas grunto sijotuvu, žemės sijotuvu, smėlio sijotuvu arba būgniniu sijotuvu. Pavadinimas dažniausiai priklauso nuo sijojamos medžiagos, nors įrenginio veikimo principas išlieka panašus.

Kaip veikia būgninis žvyro sijotuvas?

Būgninio sijotuvo pagrindinė dalis yra besisukantis tinklinis būgnas. Į jo vidų tiekiama žemė, smėlis, kompostas arba kita biri medžiaga. Būgnui sukantis smulkesnės dalelės išbyra pro sieto angas, o stambesni akmenys, šaknys, medienos gabalai ir kitos priemaišos juda link būgno galo.

Galutinė atsijotos medžiagos frakcija pirmiausia priklauso nuo naudojamo sieto. Jei sieto akutės didesnės, darbas vyksta greičiau, tačiau pro jas gali patekti daugiau nedidelių akmenukų ir grumstų. Smulkesnis įdėklas geriau išvalo augalinį gruntą, bet reikalauja sausesnės ir geriau paruoštos medžiagos.

Būgno pasvirimas daro įtaką medžiagos judėjimo greičiui. Statesniu kampu ji būgnu juda greičiau, todėl sijojama sparčiau, bet trumpiau liečiasi su sietu. Mažesnis pasvirimas pailgina sijojimo laiką, tačiau gali sumažinti našumą. Tinkamas nustatymas priklauso nuo konkrečios medžiagos.

Kokioms medžiagoms tinka žvyro, smėlio ir grunto sijotuvai?

Tas pats sijotuvas gali būti naudojamas kelioms medžiagoms, tačiau rezultatas priklausys nuo jų drėgnumo, birumo ir priemaišų. Sausas smėlis bei purus kompostas sijojami kitaip nei molingas, šaknimis surištas gruntas.

Mobiliajame telefone: lentelę braukite į kairę arba dešinę.

Augalinio grunto sijotuvas pagerina medžiagos struktūrą, tačiau nepakeičia jos cheminės sudėties ir nepadaro užteršto grunto saugiu. Jei nežinoma žemės kilmė arba įtariamas cheminis užterštumas, vien mechaninis sijojimas problemos neišsprendžia.

Kaip pasirinkti žvyro sijotuvą?

Prieš lyginant modelius verta suskaičiuoti, kiek medžiagos reikės atsijoti ir kokios frakcijos tikimasi. Keliems karučiams komposto keliami visai kiti reikalavimai nei reguliariam kelių kubinių metrų grunto sijojimui.

Mobiliajame telefone: lentelę braukite į kairę arba dešinę.

Variklio galia svarbi, tačiau pati savaime neparodo sijojimo kokybės. Jei sietas netinkamas, medžiaga per drėgna arba į būgną pilama per greitai, galingesnis variklis problemos neišspręs.

Drėgnas gruntas ir molis: kada sijojimas tampa sudėtingas?

Didžiausias būgninio sijotuvo priešas paprastai nėra akmuo, o lipnus gruntas. Šlapia žemė susijungia į grumstus, prilimpa prie sieto ir gali judėti būgnu neišbyrėdama net tada, kai joje esančios dalelės teoriškai yra smulkesnės už sieto angas.

Molis problemą dar labiau sustiprina, nes drėgnas tampa plastiškas ir lipnus. Tokio grunto sijojimas gali būti labai lėtas, o rezultatas - prastesnis nei tikėtasi. Kartais racionaliau palaukti, kol medžiaga pradžius, išskleisti ją plonesniu sluoksniu arba prieš sijojimą susmulkinti didelius grumstus.

Visiškai perdžiūvusi žemė taip pat nėra ideali, nes gali susidaryti daug dulkių. Todėl geriausiai paprastai sijojama biri, lengvai trupanti, tačiau prie sieto nelimpanti medžiaga.

Nereikėtų mėginti našumo didinti perpildant būgną. Per didelis medžiagos kiekis sudaro storą sluoksnį, mažina sąlytį su sietu ir gali papildomai apkrauti pavarą.

Kaip organizuoti sijojimo darbus?

Sijotuvas veiks efektyviau, jei medžiagų judėjimas bus suplanuotas prieš pradedant darbą. Reikia atskirų vietų nesijotam gruntui, smulkiai frakcijai ir iš būgno iškritusiems akmenims bei kitoms atliekoms.

Įrenginį statykite ant stabilaus ir kuo lygesnio pagrindo. Po būgnu galima numatyti talpą, karutį arba švarią dangą, ant kurios kaupsis atsijota žemė. Stambios atliekos turi kristi ten, kur netrukdys operatoriui ir neužblokuos darbo zonos.

Jei medžiaga atvežama iš kitos sklypo vietos, gali praversti sodo karučiai ir ekskavatoriai. Tačiau sijotuvo nereikėtų statyti taip, kad kraunanti technika važiuotų per elektros laidą arba dirbtų per arti judančio būgno.

Atsijotas augalinis gruntas gali būti paskleidžiamas ir toliau ruošiamas. Jei reikia purenti didesnį žemės plotą, atskirą darbo etapą atlieka kultivatoriai. Sijotuvas pašalina stambias priemaišas, tačiau pats dirvos nepurena ir nesumaišo.

Daugiau susijusios technikos kasimui, dirvos paruošimui ir medžiagų tvarkymui pateikiama žemės darbų kategorijoje. Susijusias kategorijas verta rinktis pagal atskirą darbo etapą, o ne bandyti vienu įrenginiu atlikti viską.

Saugumas ir žvyro sijotuvo priežiūra

Sijotuvas turi būti naudojamas tik su gamintojo numatytomis apsaugomis. Rankų, darbo įrankių ar drabužių negalima kišti prie judančio būgno, diržo, pavaros ir kitų mechanizmų.

Prieš darbą patikrinkite, ar įrenginys stabiliai stovi, tvirtinimai nėra atsilaisvinę, o maitinimo laidas ir ilgintuvas nepažeisti. Lauke naudojama elektros įranga turi būti jungiama pagal gamintojo saugos reikalavimus ir apsaugota nuo netinkamo kontakto su vandeniu.

Darbo metu naudinga dėvėti akių apsaugą, tvirtą avalynę, pirštines ir, jei kyla daug dulkių, tinkamą kvėpavimo apsaugą. Akmenukai ir kitos kietos dalelės gali iškristi iš būgno arba atšokti nuo pagrindo.

Po darbo iš sieto pašalinkite likusią žemę ir organines medžiagas. Paliktas drėgnas gruntas gali sukietėti, skatinti metalinių dalių koroziją ir apsunkinti kitą paleidimą. Valymo būdas turi atitikti konkretaus modelio instrukciją.

Periodiškai tikrinkite sieto būklę, pavarą, tvirtinimus, ratukus, elektrinius komponentus ir apsaugas. Deformuotas arba pažeistas sietas gali duoti netolygią frakciją ir papildomai apkrauti įrenginį.

Nuo ko priklauso žvyro sijotuvo kaina?

Žvyro sijotuvo kainą lemia būgno matmenys, variklis, sieto konstrukcija, komplektuojami įdėklai, pasvirimo reguliavimas, valymo sprendimai, mobilumas ir bendra rėmo kokybė. Didesnis ar galingesnis modelis nebūtinai bus racionalesnis, jei sijojama tik nedidelė komposto ar žemės krūva.

Svarbu patikrinti, kas įeina į komplektą. Papildomas smulkesnio tinklo įdėklas gali išplėsti panaudojimą, tačiau kartu sumažina pralaidumą. Taip pat verta išsiaiškinti, ar galima atskirai įsigyti sietą, diržą, šepečius ir kitas dėvimas dalis.

Vienkartiniam nedideliam projektui sijotuvo pirkimas ne visada ekonomiškai pagrįstas. Jei žemę reikia atsijoti tik vieną kartą, verta palyginti pirkimo kainą su nuoma, paslaugos užsakymu arba paprastesnio rankinio sieto naudojimu.

Reguliariam darbui sode, medelyne, aplinkos tvarkyme ar nedidelėje statybvietėje mechaninis būgninis sijotuvas gali sutaupyti daug laiko. Tokiu atveju sprendimą verta grįsti ne mažiausia pradine kaina, o darbo apimtimi, medžiagos tipu ir atsarginių dalių prieinamumu.

DUK apie žvyro sijotuvus